Vaclovas ir Elena Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena daugiau kaip 14 metų. Pasak pašnekovų, atgal dairytis jie vengia ir metų, praleistų svetimoje šalyje, nenori skaičiuoti. „Darosi baisu. Gyveni, sukiesi tame pačiame rate, dirbi, taupai pinigus ir negalvoji, kiek laiko nematei savo vaikų, artimųjų, draugų, likusių Lietuvoje", - sako Elena.

Lietuviai tikina, jog Amerikoje jie visada jautėsi svetimi, nuolatos ilgėjosi savo gimtojo miesto, namų. Darbas ir nemenkas atlyginimas - tai vienintelės priežastys, dėl kurių tautiečiai savo įkalino už Atlanto vandenyno.

„Mums labai pasisekė, nes jau antrąją savaitę susiradome darbus. Vaclovas įsidarbino statybų kompanijoje, aš ėmiausi auklės pareigų. Esame tvarkingi ir darbštūs žmonės, todėl darbdaviai mus labai vertino. Įsidarbinti naujoje vietoje mums nekildavo jokių kliūčių, - sako moteris. - Nuolatos taupėme, nepirkome nei naujų automobilių, nei prašmatnių baldų. Didžiąją dalį savo uždirbtų pinigų siųsdavome į Lietuvą. Per pastaruosius 14 metų mūsų du sūnūs baigė mokslus, sukūrė šeimas, įsigijo nekilnojamo turto. Buvome tarsi neišsenkamas pinigų šaltinis".

Elena tvirtina, kad prieš septynerius metus jai pavyko susirasti „geriausią pasaulyje darbą". Jos draugė, prižiūrėjusi guvią amerikietę, nusprendė sugrįžti gyventi į Lietuvą. Savo darbą ji pasiūlė Elenai.

„Moteris, kurią man teko prižiūrėti, nesiskundė rimtais sveikatos sutrikimais. Joyce, buvusi medikė, gyveno viename dideliame name. Jai tiesiog reikėjo žmogaus, kuris nuolatos kartu su ja gyventų ir rūpintųsi buitimi. Jau pirmojo mūsų susitikimo metu jai pasakiau, jog turiu sutuoktinį ir norėčiau, kad ir jis galėtų apsigyventi kartu. Amerikietė neprieštaravo, - prisimena pašnekovė. - Mums su Vaclovu teko didžiulis miegamasis antrame aukšte, tačiau naudotis galėjome visais devyniais name esančiais kambariais. Vienu šūviu nušovėme du „zuikius" - gavome nemokamą gyvenamąjį plotą ir puikų darbą".

Lietuviai prasitaria, jog Joyce namuose jautėsi lyg karaliai. Pasak jų, bent kartą per savaitę jie pietaudavo viename iš prabangiausių Čikagos restoranų, lankėsi parodose, kino teatruose, spektakliuose, įvairiuose renginiuose. Per penkerius metus, kuriuos jie praleido amerikietės namuose, lietuviai aplankė Kaliforniją, Floridą, Niujorką, Teksasą, Tenesį, Havajus, Pietų ir Šiaurės Karoliną, Nevadą bei galybę kitų valstijų. Už visa tai tautiečiams nereikėjo mokėti nei cento. Joyce buvo itin dosni.

„Tiesą sakant, niekada nesijaučianti esanti jos darbuotoja. Jos namai buvo mūsų namai. Moteris, visą savo gyvenimą dirbusi medike, kartą buvo ištekėjusi, tačiau netrukus išsiskyrė. Vaikų jai nebuvo lemta susilaukti, - atvirauja Elena. - Ji ne kartą pabrėždavo, jog mes esame jai lyg šeima, kurios ji niekada neturėjo. Tiesa, piktnaudžiauti šia padėtimi nenorėjome. Vaclovas tvarkydavo aplinką, pjaudavo žolę, genėdavo medžius, atlikdavo kitus lauko ir vidaus darbus. Už tai papildomo atlygio negaudavome, tačiau jo ir nereikalavome. Būtų tiesiog niekšinga elgtis kitaip. Joyce mums suteikė tiek daug. Iki šiol ją prisimenu su didžiausia meile bei pagarba".

Lietuviai amerikietės namuose gyveno daugiau nei penkerius metus. Vėliau norą ja rūpintis pareiškė jos dukterėčia, kuri, praradusi darbą Indianoje, persikėlė gyventi į Joyce namus.

„Išsiskirti buvo labai sunku, tačiau žinojome, jog negalime nieko pakeisti. Netrukus susiradau kitą darbą. Vaclovas toliau dirbo statybose, išsinuomojo nedidelį kambarį viename iš mūsų draugų namų. Kartu leidžiame savaitgalius", - sako ji.

Praėjusių metų rudenį, sumažėjus statybų apimtims, Vaclovas neteko darbo. Iki šiol lietuviui nepavyksta susirasti naujo. Elena tvirtina, jog pinigų, kuriuos ji uždirba, visiškai pakanka.

„Tiesa, mano vyrą vis labiau slegia bedarbio dalia. Jis jau ne kartą užsiminė man, jog norėtų sugrįžti gyventi į Lietuvą. Pati apie tai neretai susimąstau, tačiau vis nesiryžtame. Nėra taip lengva viską palikti ir sugrįžti į jau svetima tapusią Lietuvą, - kalba pašnekovė. - Kaip ten bebūtų, niekada nenustosiu tvirtinti, kad man labai pasisekė. Pasisekė todėl, jog man teko garbė sutikti Joyce. Jos dėka pamatėme Ameriką ir bent trumpam pasijautėme suradę tikrus namus".