Vilnius, liepos 29 d. (BNS). Ketvirtadienį išeivijos lietuvių atstovų suvažiavime diskusijoje "Ko mes norime iš Lietuvos?" dažniausiai skambėjo ne dvigubos pilietybės klausimas, o prašymas leisti būti naudingiems Lietuvai.

Ne vienas Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime kalbėjęs išeivijos atstovas neslėpė nusivylimo, esą Lietuvos valdžia nesuvokianti, jog jie gali gimtai šaliai naudingi, taip pat buvo išsakyta raginimų daugiau skelbtis apie užsienio lietuvių veiklą bei paramą Lietuvai, nes visuomenė apie ją mažai žinanti.

"Mes esame Lietuvos dalis, nors ir negyvendami toje teritorijoje, ir mums svarbu išlikti lietuviais, toliau džiaugtis lietuvišku gyvenimu ir kultūra. Mes prašome įjungimo į Lietuvos gyvenimą, bendradarbiavimo, pagalbos, partnerystės, ir gal dar daugiau, leisti įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, ir tą galima padaryti per komisijas, darbo grupes, ir mes turime, ir jaunų, ir senesnių, kurie turi potencialą, kurie gali padėti Lietuvai", - kalbėjo PLB pirmininkė Regina Narušienė.

"Kai klausia, ką mes duodame Lietuvai - mes save duodame Lietuvai, ar tai nėra didžiausia dovana? Prašome Lietuvos nepadaryti mums svetima, leisti mums būti Lietuvos dalimi ir leist mums prisidėt prie Lietuvos atstatymo, demokratijos vystymo, leisti mums įeiti į Lietuvos gyvenimą", - reziumavo R.Narušienė.

Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Fausta Sidaugaitė tvirtino, jog Lietuvos valdžia nesugeba pasinaudoti užsienio lietuvių potencialu, kurį galima panaudoti tiek reklamuojant, populiarinant šalį, tiek vystant tarpusavio ryšius.

"Mes nesurandam to dialogo, ir Lietuvos valdžia nesupranta, kiek mes galim būti naudingi", - sakė F.Sidaugaitė.

Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės vadovas Gintautas Želvys sakė nesuprantantis, kodėl užsienio lietuviai atsidūrė situacijoje, tarsi turėtų teisintis, kodėl gyvena ne Lietuvoje.

"Kodėl mes turime įrodinėti, kad mes reikalingi Lietuvai? Pasaulio lietuviai iš tiesų daug padarė Lietuvai, o dabar mes ginamės, kad nesame blogi, ar kad nieko blogo nepadarėme. Kaip galima kalbėti - ar jie (išeiviai - BNS) reikalingi, ar nereikalingi? Dar truputis laiko, ir ten bus daugiau, nei čia", - kalbėjo G.Želvys.

PLB pirmininkė R.Narušienė taip pat ragino pasaulio lietuvius ieškoti galimybių paskelbti apie savo veiklą, paramą Lietuvai, nes apie ją Lietuvoje išvis nėra žinoma.

"Mes kalbame apie tai, kaip pateikti mus Lietuvos visuomenei, kas mes esam, ką mes darom. Mums reikalinga kaip nors tą informaciją patiems bandyti paskleisti", - sakė R.Narušienė.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose prasidėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas. Į dvi dienas truksiantį renginį planavo atvykti lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų iš 24 kraštų.

Šiuo metu PLB sudaro kraštų lietuvių bendruomenės registruotos 41 pasaulio šalyje. Manoma, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.