| Apie futbolą... ne tik iš Pietų Afrikos |
| Parašė Eugenija MISEVIČIENĖ |
|
Pokalbis su New England „Revolution" puolėju iš Lietuvos Edgaru Jankausku
Paklaustas, už kurią komandą šiame čempionate sirgo Edgaras, futbolininkas atsakė, kad varžybas žiūri ne kaip sirgalius, o iš profesionaliosios pusės - stebėdamas žaidimo techniką. „Nesergu nė už vieną šalį, negalėčiau išskirti nė vienos komandos. Šiuo metu pats rungtyniauju JAV, prieš tai žaidžiau tiek Portugalijoje, tiek Ispanijoje. Žinoma, aš norėčiau, kad sektųsi mano kolegoms, su kuriais man teko kartu sportuoti, bet neturiu mėgstamiausios ekipos. Man tiesiog patinka gražus futbolas", - atviravo lietuvis.
- Sakėte, kad labai norėjote pagyventi Amerikoje, ar patenkino ši šalis Jūsų lūkesčius? - Amerika net pralenkė mano lūkesčius, ypač jei kalbėsime apie sportą. Nors čia futbolas nėra nei pirmoj, nei antroj ar net ne trečioj vietoj, užtat kokios čia sudarytos sąlygos paprastiems žmonėms sportuoti, lavinti savo sugebėjimus - tiesiog nuostabu! Kiekviena mokykla ar koledžas turi savo aikštes, kokių ne tik kad Lietuva, bet ir daugelis turtingesnių Europos valstybių galėtų pavydėti. Nuo pat ankstyvos vaikystės norintiems žaisti futbolą JAV sudarytos puikiausios sąlygos treniruotis ir tobulėti. - Tai Jums čia žaisti patinka labiau nei Europoje? - Visose šalyse, kur aš gyvenau ir žaidžiau futbolą, man patiko - tikrai negaliu niekuo skųstis. Žinoma, kiekviena valstybė turi savų minusų ir privalumų. Aš visur gerai jaučiausi, nesunkiai pritapdavau, įsiliedavau į kolektyvus, susirasdavau draugų, su daugeliu jų prabėgus ne vieneriems metams iki šiol palaikome ryšius. Nė vienos šalies neišskirčiau, nepasakyčiau, kur man labiau patiko, visur vertėjo pagyventi, įgijau tikrai geros patirties ir net iš neigiamų dalykų gavau kažką naudingo, kažko išmokau. Turiu padėkoti likimui, kad man pavyko patekti į geras Europos komandas bei šalis, kur futbolas yra sporto šaka numeris vienas, žaisti aukšto lygio komandose ir iškovoti nemažai pergalių. - Ar žadate JAV užsilaikyti ilgiau, o gal jau žinote, kur trauksite toliau? - Neplanuoju taip toli. Nežinau, kur likimas mane nuves. Tikiuosi, kad mano gyvenimas ir toliau bus susijęs su futbolu. Baigiau trenerio kursus, kai pabaigsiu žaisti, gal pavyks tęsti trenerio karjerą. Nežinau, kur papūs vėjas ir mane nuneš, tačiau žiūriu į ateitį be paniekos. Darau ką galiu, bandau ir toliau tobulėti. Niekas nieko šiaip sau neduoda - nei Europoje, nei Amerikoje, tad bandau pats visko siekti, stebuklų nelaukiu. - Galite palyginti Europos komandų ir amerikiečių futbolo stilių? - Palyginti galima nebent komandas. Bet stiliaus ir net čempionato kažin... Nes kiekvienose rungtynėse išmąstoma skirtinga strategija, tai daugiausia priklauso nuo oponento, su kuo žaidi. Gali apibūdinti sakydamas, kad, pavyzdžiui, Ispanijoje futbolas labai techniškas, tačiau vėlgi labai priklauso nuo komandos. Yra ir silpnesnių, kurių technika nėra tokia stipri. Taigi gal Ispanijos čempionatas tikrai vienas stipriausių, bet negali lyginti su atitinkamomis varžybomis kitame žemyne. Yra ir amerikiečiai laimėję prieš ispanų komandas... Juk futbolas labai nenuspėjamas žaidimas. Daug ką lemia ir sėkmė. - Optimistai teigia, kad ir Lietuvoje futbolo lygis po truputį kyla. Kaip manote, ar mūsų šalis artimiausiu metu pateks į Pasaulio futbolo čempionato finalinį turnyrą? - Sunku man pasakyti būnant toli nuo gimtinės, nors, žinoma, pasikalbu su draugais Lietuvoje. Galima būtų pasvajoti... tačiau didelių stebuklų futbolo pasaulyje nebūna. Kad patektum į tokį čempionatą, turi kažką daryti, šalis turi gyventi futbolu, o pas mus ji gyvena kol kas tik krepšiniu. Norėtųsi, kad Lietuvoje ir futbole atsirastų stabilumas (ypač finansinis), konkurencija, aukšto lygio čempionatai, kad galėtų tobulėti žaidimo lygis. Kol kas mūsų šalyje net stadionų gerų nėra. Manau, ir valdžia galėtų įsijungti bei remti futbolą ir ne tik jį, o bendrai visą sportą, kad vaikai turėtų kuo užsiimti. Norėtųsi pasvajoti, kad Lietuva pasiektų tokį lygį, kaip ir Amerika, kad būtų sudarytos panašios sąlygos jaunimui sportuoti. Svarbu vaikų meistriškumo pažanga, nuo to priklauso šalies futbolo ateitis. - Ar dar pamąstote apie žaidimą Lietuvos futbolo rinktinėje? - Aš savo karjerą rinktinėje, manau, jau baigiau. Laikas žaisti jaunesniems futbolininkams... - O gyvenant Amerikoje tenka susitikti su savo tautiečiais? - JAV turiu daug draugų lietuvių, susitikau čia ir kelis senus pažįstamus, su kuriais dar Lietuvoje kartu žaidėme. Man labai smagu pabendrauti su saviškiais - kartais apsilankau ir Pietų Bostono Lietuvių klube. Nepaprastai smagu girdėti, kad lietuviai Amerikoje štai organizuoja ne tik krepšinio, bet ir futbolo mėgėjų turnyrus. Sveikintina, jog yra žmonių, tuo užsiimančių. Nuostabu, kai, pavyzdžiui, į lietuvių futbolo varžybas Philadelphia (kurios vyko š.m. birželio 5 d. - aut. past.) atvyko žaidėjai net iš Čikagos, įveikę 12 val. kelią, tai yra tiesiog šaunu (pats E. Jankauskas šio turnyro geriausiam futbolininkui įsteigė asmeninį prizą - savo marškinėlius su parašu - aut. pastaba). - Na ir pabaigai, ką galėtumėt palinkėti mūsų laikraščio skaitytojams? - „Amerikos lietuvio" skaitytojams linkiu sėkmės ir stiprybės, nes gyvenant svetimoj šaly yra daug sunkiau. Ir, žinoma, linkiu nepamiršti Lietuvos. Nuotraukos iš RP archyvo Vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Edgaras Jankauskas žaidžia MLS lygos komandoje New England „Revolution" Edgaras Jankauskas |










Ką tik pasibaigė mėnesį visos mūsų planetos sporto mėgėjų dėmesį prikaustęs Pasaulio futbolo čempionato finalinis turnyras PAR, kurio nugalėtoja pirmą sykį tapo galinga Ispanijos rinktinė. Turbūt nedaug ką nustebino ir jų verti finalinės dvikovos varžovai Olandijos komanda. Nors pirmąjį mačą ispanai ir pralaimėjo Šveicarijai, vėliau 2008 m. Europos čempionai nugalėjo visus savo varžovus. Prasidėjus varžyboms grupėse, kalbėjomės su puikiai žinomu lietuviu futbolininku Edgaru Jankausku, kuris šiuo metu gyvena Massachusetts valstijoje ir gina New England „Revolution" komandos spalvas. Edgaras pasidalijo įspūdžiais, kad čempionatas prasidėjo be didesnių staigmenų, nors paties žaidimo lygis, žinoma, kaip ir tikėtasi, aukštas. Kaip geras pranašas vienas žinomiausių mūsų šalies puolėjų numatė, jog „bus netikėtumų, bet nedaug", ir gan tiksliai nuspėjo pirmąkart Žaliajame kontinente surengto Pasaulio futbolo čempionato baigtį. O į klausimą, kas laimės šias pirmenybes, futbolininkas atsakė: „Negalvoju apie tai, kas laimės. Nenoriu būti orakulas. Favoritais visada būna didžiosios rinktinės. Manau, kuri nors iš jų ir laimės. Na o tokių siurprizų, kaip neretai būna Europos čempionatų metu, čia tikrai nebus". Kaip žinia, Edgaras buvo teisus, į finalą pateko favoritai, nugalėjo Europos čempionai, bet ir keletas staigmenų vis dėlto užfiksuota: turbūt daugelis nustebome į pusfinalį iškopus Urugvajaus rinktinei, taip pat retas kas prognozavo brazilų pasitraukimą iš tolimesnės kovos jau čempionato ketvirtfinalyje, tačiau visgi jie pralaimėjo būsimiems finalininkams olandams.
Na o pats Edgaras Jankauskas gimė ir augo Vilniuje. Sportuoti vaikinas pradėjo nuo 10 metų. Jam jau vaikystėje patiko futbolas ir... kamuolys, todėl atsiradus progai pasirinko būtent šią sporto šaką. Savo karjerą Edgaras pradėjo Vilniaus „Panerio" ekipoje, tačiau sulaukęs 16 metų jau perėjo į geriausią tuometinę mūsų šalies futbolo komandą
