Vašingtonas, liepos 30 d. (AFP-BNS). Į aplinkybių, kuriomis "buvo nutekinta" daugiau kaip 90 tūkst. karinių slaptų dokumentų apie karą Afganistane, tyrimą įsijungė JAV federalinis tyrimų biuras (FTB).

FTB direktorius Robertas Muelleris (Robertas Miuleris) pranešė penktadienį Kongrese, kad jo žinyba "remia "nuotėkio" tyrimą, kurį atlieka Pentagonas. Tačiau jokių pirminių rezultatų R.Muelleris nepranešė.

Dokumentai, kuriuos sudaro žvalgybos duomenys ir ataskaitos apie kovines operacijas Afganistane, buvo paskelbti interneto svetainėje "Wikileaks" sekmadienį.

Gynybos departamentas ir Baltieji rūmai pabrėžia, kad visi paskelbti dokumentai yra iš 2004-2009 metų, tai yra iš to laikotarpio, kai Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija pradėjo įgyvendinti savo naująją strategiją Afganistane.

JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis), atsakydamas į klausimą, kuo gali baigtis karių slaptų duomenų "nuotėkio" aplinkybių tyrimas, pareiškė, kad kol kas kaltinimai šioje byloje niekam nepateikti.

"Ar iš principo bus kaltinimai pareikšti, priklauso nuo tyrimo eigos", - pareiškė E.Holderis žurnalistams.

Laikraštis "The New York Times", remdamasis šaltiniu, susipažinusiu su tyrimo eiga, praneša, kad JAV teisingumo ministerija nagrinėja galimybę pateikti kaltinimus svetainės "Wikileaks" redaktoriui Julianui Assange'ui (Džulianui Esanžui).

Teisingumo ministerija tiria galimybes kaltinti J.Assange'ą bendrininkavimu ar sąmokslu, dėl kurių buvo pažeistas 1917 metų Šnipinėjimo aktas, draudžiantis skelbti informaciją, susijusią su JAV nacionaliniu saugumu.

Svetainės "Wikileaks" administracija neatskleidžia šaltinio, kuris perdavė jai daugiau kaip 90 tūkst. slaptų dokumentų .

Pasak svetainės redaktoriaus J.Assange'o, sprendimas paskelbti dokumentus buvo priimtas visuomenės interesais, ir jie negali pakenkti sąjungininkų kariuomenės operacijai Afganistane.

J.Assange'as mano, jog kadangi dokumentai yra iš karo praėjusio laikotarpio, jie negali atskleisti dabartinės kariuomenės dislokacijos ar būsimų karinių operacijų planų.

Jis taip pat tvirtino, jog visa medžiaga buvo patikrinta ieškant informatorių pavardžių ir 15 tūkst. dokumentų su pavardėmis nebuvo paviešinti.

Tačiau, kaip nurodo britų laikraštis The Time", iš tų dokumentų, kurie vis dėlto buvo paskelbti, tampa žinomi, pavyzdžiui, JAV žvalgybos informatorių Afganistane pavardės, ir tai kelia šių žmonių gyvybei tiesioginę grėsmę.

92 tūkst. slaptų dokumentų, kuriuos paskelbė svetainė "WikiLeaks", nebuvo staigmenų ir jų paviešinimas neprivertė suabejoti JAV strategija Afganistano kare, per spaudos konferenciją pareiškė JAV aukščiausio rango karinis pareigūnas, Štabų vadų komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas (Maikas Malenas).

Tačiau jis pareiškė esąs įtūžęs dėl to, jog kažkam užteko proto manyti, kad atneš naudos, paskelbęs net vieną svarbią ataskaitą, nekalbant jau apie tūkstančius tokių ataskaitų apie karą, kuris vis dar tebevyksta".

"Ponas J.Assange'as gali sakyti tai, ką jis nori, apie didesnį gėrį, kurį, jo nuomone, daro jis ir jo šaltinis, tačiau tiesa yra tai, kad jų rankos jau gali būti suteptos kokio nors jauno kario ar afganų šeimos krauju", - sakė M.Mullenas.

Anksčiau šį mėnesį JAV karys, pirmos klasės eilinis Bradley E. Manningas (Bradlis E.Maningas) buvo apkaltintas neteisėtai paviešinęs vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota JAV sraigtasparnio "Apache" ataka Bagdade 2007 metais, bei Valstybės departamento dokumentus.